Penktadienis 22 lapkričio 2019
A++
Prisijungti

Prisijungti

Vartotojo vardas
Slaptažodis *
prisiminti mane

Kretingos rajono turizmo informacijos centras

logo naujas
 
Vilniaus g. 2B, Kretinga
Tel. +370 445 73 102
tic@kretingosturizmas.info
Darbo laikas:
I-IV 8.00-17.00
V 8.00-15.45
(Pietų pertrauka 12.00-12.45)
VI 10.00-14.00
KRETINGA su sukiu 3
Istoriniai maršrutai

Istoriniai maršrutai (3)

Šv. Jokūbo kelias

  • Antradienis, 05 lapkričio 2019 09:39

ŠV. JOKŪBO KELIAS LIETUVOJE

 

1987 m. spalio 23 d. Europos Taryba (Council of Europe), kuri yra Strasbūre, paskelbė Santiago de Compostela deklaraciją, paskelbdama Šv. Jokūbo kelią ir jo atšakas visoje Europoje pirmuoju Europos kultūros keliu. Pagrindinė žinia – ta, kad Europa nėra vien politinis ir ekonominis projektas, o visų pirma ir visų svarbiausia – vertybėmis grįsta sąjunga, bendrystė, besiremianti į krikščioniškąsias Europos šaknis. Prie Deklaracijos pridėtame žemėlapyje yra ir Lietuva, per kurią nužymėtos dvi Šv. Jokūbo kelio atšakos.

2009 m. Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė įsijungė į Šv. Jokūbo kelio draugų parlamentarų grupę Europos Parlamente. Paskatinta kolegų europarlamentarų iš kitų šalių, 2012 m. Lietuvoje Laima Andrikienė pradėjo propaguoti Camino de Santiago – Šv. Jokūbo kelią, kuris veda į Santiago de Compostela katedrą. Pastaroji pastatyta toje vietoje, kur buvo rastas palaidotas Šv. apaštalas Jokūbas. Piligrimai traukia į Santiago de Compostelą nuo ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų.

2012 m. vasarą buvo išleista knyga „Šv. Jokūbo kelio šviesa / The Light of St James Way", lietuvių ir anglų kalbomis, 172 puslapių apimties, iliustruota Šv. Jokūbo bažnyčių fotografijomis. Knygos sudarytoja – dr. Laima Andrikienė, redaktorė – Valentina Čeplevičiūtė, nuotraukų autorius – Valdas Kilpys, žemėlapių autoriai – Birutė Nenortaitė ir Artūras Šiuipys. Ši knyga, kuri nuo 2012 iki 2014 m. sulaukė dar dviejų papildomų leidimų buvo platinama Lietuvoje ir užsienyje.

Tada dr. Laima Andrikienė pradėjo „tiesti" ir Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje. Viso didelio projekto globėju tapo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) plenarinėje sesijoje buvo priimtas sprendimas remti šį projektą ir skleisti apie jį informaciją.

Lietuvoje yra keturi tarptautiniai Šv. Jokūbo keliai

Visi Šv Jokūbo keliai viename zemelapyje

 

 

Šv. Jokūbo Žemaitijos/Karaliaučiaus kelias. Kelio ilgis: 269 km. Kelio stotys : Ezere (Latvija) > Mažeikiai > Seda > Telšiai > Plungė > Kretinga > Klaipėda > Švėkšna > Šilutė > Pagėgiai > Sovetskas (Rusijos Federacija).

1 ZEMAITIJOS KARALIAUCIAUS KELIAS   Copy

 

 

 

2013 m. birželį Laimos Andrikienės iniciatyva buvo surengtas pirmasis piligrimų žygis dviračiais Šv. Jokūbo keliais Lietuvoje. Žygeiviai startavo Punske ir įveikę kelis šimtus kilometrų, aplankę Šv. Jokūbo vardo šventoves, finišavo Vilniuje. Žygio pabaiga sutapo su prasidedančia dr. Laimos Andrikienės surengta tarptautine konferencija „Vertybės ir politika II. Krikščioniškosios Europos šaknys. Camino de Santiago – pirmasis Europos kultūros kelias ir jo svarba postmodernioje Europoje". Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Santiago de Compostela deklaracijos autorius, buvęs Europos Tarybos generalinis sekretorius Marcelino Oreja y Aguirre, Europos Parlamento nariai, Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariai.

Vėliau piligriminiai žygiai Šv. Jokūbo keliais Lietuvoje buvo surengti ir 2014, 2015, 2016 metais.

Lietuvoje nuo 2013 m. spalio mėn. veikia Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, turinti apie 70 narių. Jie pasklidę po įvairius mūsų šalies regionus, daugiausiai narių reziduoja Kaune Asociacijos vadovai: 2013 - 2015 m. prezidentas Dainius Varnas, 2015 - 2017 m. prezidentė Laima Kurantavičienė, 2017-2019 m. prezidentė Birutė Emilija Nenortaitė, valdybos pirmininkas Valdas Kilpys. Šiuo metu e.p. prezidentas Dainius Varnas. (Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.). Tarp asociacijos narių – nemažai kunigų, taip pat mokytojai, gydytojai, jauni profesionalai, žurnalistai, pensininkai.

2016 m. gegužės 31 d. buvo įsteigta Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, kuri šiuo metu vienija 25 Lietuvos savivaldybes:

Steigėjos:

Alytaus rajono savivaldybė;

Kaišiadorių rajono savivaldybė;

Kalvarijos savivaldybė;

Kauno miesto savivaldybė;

Kretingos rajono savivaldybė;

Lazdijų rajono savivaldybė;

Marijampolės savivaldybė;

Panevėžio miesto savivaldybė;

Varėnos rajono savivaldybė.

Prisijungę Savivaldybės:

  1. Šiaulių rajono savivaldybė;
  2. Šiaulių miesto savivaldybė;
  3. Rokiškio rajono savivaldybė;
  4. Molėtų rajono savivaldybė;
  5. Šilutės rajono savivaldybė;
  6. Pasvalio rajono savivaldybė
  7. Joniškio rajono savivaldybė;
  8. Alytaus miesto savivaldybė;
  9. Raseinių rajono savivaldybė;
  10. Kelmės rajono savivaldybė;
  11. Birštono savivaldybė;
  12. Kauno rajono savivaldybė;
  13. Trakų rajono savivaldybė;
  14. Prienų rajono savivaldybė;
  15. Elektrėnų savivaldybė;
  16. Vilniaus miesto savivaldybė.

Tokia asociacija Lietuvoje buvo reikalinga visų pirma dėl to, kad būtų galima oficialiai tęsti jau pradėtus Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje nustatymo, žymėjimo, koordinavimo bei viešinimo darbus. Asociacija stengiasi vykdyti koordinuotus veiksmus, kad būtų atkurtas ir įprasmintas šalia Šv. Jokūbo kelių, savivaldybių teritorijose esantis architektūros, kultūros ir gamtinis paveldas. Siekiama skatinti vietos gyventojų domėjimąsi krikščioniškosiomis Europos šaknimis, religija ir kultūra, tradicijomis ir paveldu, didinti su Lietuvos ir Bažnyčios istorija susijusių objektų lankomumą ir žinomumą.

Ši asociacija 2016 m. birželio 3 d. Portugalijoje vykusioje generalinėje asamblėjoje buvo priimta į Europos Šv. Jokūbo kelio federaciją, tapo jos visaverte nare, o Panevėžio miesto meras R. Račkauskas išrinktas jos viceprezidentu. Šiuo metu federacijos narės, kartu su Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija yra: Xunta de Galicia – Galisijos regiono (Ispanija) vyriausybė; Le Puy-en-Velay (Prancūzija) aglomeracija; Namuro provincija (Belgija); Asyžiaus (Italija) savivaldybė, Vilapouca de Aguiar (Portugalija) savivaldybė, Kujawsko – Pomorskie (Lenkija) savivaldybė bei Rothenburg Ob Der Tasuber (Vokietija) savivaldybė. Tuo būdu per Lietuvą besidriekiantys Šv. Jokūbo keliai buvo pripažinti tarptautiniu lygiu, Lietuva sugrįžo į Europos piligrimų kelių žemėlapį. Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje – oficialiai Europos kultūros kelių instituto sertifikuotas kultūrinis kelias.

2016 m. birželio 2 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Švento Jokūbo kelio per Lietuvą", kurio priede – 32 šventovių sąrašas. Tai – Šv. Jokūbo kelių stotys Lietuvoje (11 veikiančių Šv. Jokūbo bažnyčių ir dar po 7 šventoves kiekvienoje iš 7 Lietuvos vyskupijų). Vienintelis finansavimas Lietuvos Šv. Jokūbo kelio veikloms iš Valstybės biudžeto buvo Kultūros Paveldo Departamento skirti keramikiniai Šv. Jokūbo kelio ženklai skirti ženklinti Šv. Jokūbo kelio šventoves išskirtas Vyriausybės nutarime. 2018 metais baigtos ženklinti visos 32 nutarime paminėtos Lietuvos Šventovės. Šiuo metu rengiami Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje žemėlapiai, atliekami kiti infrastruktūros kūrimo (nakvynės namai, kelių ir stočių žymėjimas specialiu ženklu) darbai. 2018 metais Kauno mieste atsirado ir visoje Europoje jau atpažįstamos bronzinės Šv. Jokūbo kelio kriauklės įspaustos grindinyje.

Šiuo metu rengiami interaktyvūs Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje žemėlapiai, atliekami infrastruktūros kūrimo (nakvynės namai, kelių ir stočių žymėjimas specialiu ženklu) darbai, pagaminti piligrimų pasai, kuriuoe kiekvienas Lietuvoje keliaujantis piligrimas gali užsidėti įveiktą kelią liudijančius antspaudus.

 Šv. Jokūbo kelio pasai. Modestos nuotrauka.

Informacija imta iš: www.svjokubokelias.lt

Daugiau informacijos:

www.saintjamsway.com;

www.svjokubokelias.lt;

Facebok: Šv.Jokūbo kelio šviesa (nuoroda: https://www.facebook.com/%C5%A0v-Jok%C5%ABbo-kelio-%C5%A1viesa-386081231526201/ )

Klaipėdos miesto maršrutas

  • Ketvirtadienis, 17 spalio 2019 17:03

MIGRUOJANČIOS KULTŪROS

Turistinis maršrutas po Klaipėdos regioną

 

Kirskite istorinę sieną, bet prieš tai – gerai apsidairykite. Prieš jus – kraštas, kurį šimtmečiais skyrė užkardos tarp Lietuvos ir Prūsijos. Užkardos, kurios neįveikė žmonių abipus sienos noro prekiauti, keistis papročiais ir tradicijomis. Iš šių mainų ir gimė nauja, unikali – Klaipėdos krašto kultūra. Ir šiandien kultūra čia – pirmiausia žmonės. Su draugiška, natūralia šypsena jus pasitiks ir gidas, ir vietos senolis. O nauja pažintis greičiausiai pakvies jus į svečius. Neatsisakykite!

 

„Migruojančios kultūros" – tai kultūrinis maršrutas po Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Vaizdingas maršrutas atskleis skirtingų kultūrų, egzistuojančių Vakarų Lietuvoje ypatumus. Keliaudami palei egzistavusią Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sieną, pažinsite to meto žmonių kasdienybę ir krašto charakterį – per dainas, žmonių gyvenimo būdą, papročius, šventes, religiją, gastronomiją ir kitas veiklas.

  • Maršrutas paremtas vietinių gyventojų istorijomis ir tradicijų pažinimu.
  • Pilno maršruto atstumas: 100 km.
  • Pilno maršruto trukmė yra 4 dienos (trukmę galima keisti pagal norimų aplankyti objektų skaičių).
  • Maršrutas tinkamas keliauti pavieniams asmenims, su šeima ir grupėmis.
  • Siūlome keliauti savarankiškai arba su lydinčiu gidu.

 

Maršruto žemėlapis „Google Maps“: http://bit.ly/migruojancioskulturos

Kontaktai maršruto užsakymui: +370 687 52051, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

LANKYTINI MARŠRUTO OBJEKTAI

Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – jį rasite grafų Tiškevičių rūmuose, statytuose XIX amžiuje. Čia pamatysite Kretingos istorijos ir architektūros paminklus, susipažinsite su įdomia Kretingos dvaro pastato architektūra. 3-jų aukštų Žiemos sode – oranžerijoje pasigrožėsite visais metų laikais žaliuojančiais egzotiškais pietų kraštų augalais. Romantikos ištroškęs keliautojas galės pasivaikščioti tarp šimtamečių dvaro parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, pasivaikščioti tvenkinių pakrantėmis, pasvajoti prie Meilės akmens. Daugiau informacijos: http://bit.ly/kretingosmuziejus

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir Mažesniųjų brolių ordino Viešpaties Apreiškimo vienuolynas – Kretinga vadinama Lietuvos Vatikanu, nes čia įsikūrę net penki vienuolynai. Su Šv. Pranciškaus ordino vienuolyno įkūrimu neatsiejamai susijęs ir Kretingos miesto atsiradimas, istorinė raida, katalikybės įsitvirtinimas pajūrio krašte. Pamatykite seniausią Žemaitijoje išlikusią bažnyčią su seniausiais Lietuvoje vargonais, pažvelkite į čia vyraujančius gotikos, renesanso ir baroko stilius. Daugiau informacijos: http://bit.ly/kretingostic

Kaimo turizmo sodyba „Gribžė“ – čia atskleisti Lietuvos etnokultūros regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos – senovinės architektūros bruožai. Sodyba pastatyta naudojant tik natūralias ir ekologiškas medžiagas – medį, nendres, skiedras, akmenį, molį ir kt. Sodyboje veikia sporto ir pramogų zona (vandenlenčių sportas, lauko tenisas, pliažo tinklinis, futbolas, krepšinis, pliažas, vasaros estrada) ir vaikų poilsio stovyklos zona. Daugiau informacijos: http://bit.ly/sodybagribze

Gargždų krašto muziejus – čia susipažinsite su Klaipėdos rajono ir Gargždų miesto istorija. Apsilankę muziejaus ekspozicijoje „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“ sužinosite apie ilgiausiai gyvavusią Europos sieną, apie dviejų etnografinių regionų sankirtą, jų skirtumus bei panašumus, apie tarpukario istoriją nuo Gargždų miestelio iki Lietuvos bei Europos svarbiausių įvykių 1918–1939 m. Daugiau informacijos: http://bit.ly/gargzdumuziejus

Kalniškės (Gargždų) piliakalnis – 3 km į šiaurę nuo Gargždų esantis piliakalnis kairiajame Minijos upės krante. Piliakalnio viršūnėje įrengta trapecinė 100 m ilgio ir 13–30 m pločio aikštelė, nuo kurios atsiveria gamtos vaizdai: vešliai apaugę ąžuolynai, daubos, upeliai ir Minijos upės slėnis. Daugiau informacijos: http://bit.ly/kalniskespiliakalnis

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia – neogotikinė bažnyčia Dovilų miestelio centre, pastatyta 1862 m. Garsus Prūsijos karališkasis architektas F. A. Štiuleris 1857 m. parengė Dovilų bažnyčios brėžinius, o 1961 m. pradėtos bažnyčios statybos, kurios truko tik vienerius metus. Po sunkaus ir sudėtingo istorinio laikotarpio – Raudonosios Armijos artilerijos dalinys čia buvo įkūręs arklides, vėliau ji tapo grūdų sandėliu, malūnu – Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia buvo atstatyta ir atšventinta 1995 m. Daugiau informacijos: http://bit.ly/doviluparapija

Dovilų etninės kultūros centras – čia sukaupta daug vertingos istorinės bei kraštotyrinės medžiagos apie senuosius doviliškius ir jų papročius. Pamatysite senųjų vietos gyventojų buities eksponatus: baldus, darbo įrankius, buities rakandus, senosios tekstilės pavyzdžius, nuotraukas, sužinosite apie bitininkystę Klaipėdos krašte. Daugiau informacijos: http://bit.ly/etnodovilai

Kisinių etnografinės kapinės – Kisinių kaime esančios XIX-XX amžiaus etnografinės kapinės, garsios tuo, jog čia palaidoti Lietuvos periodinės spaudos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis ir vienas iš 1831 m. sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią vadų – Antanas Gelgaudas. Daugiau informacijos: http://bit.ly/kisiniukapines

Agluonėnų etnografinė sodyba – vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Sodyba atspindi regiono specifiką, vietinių gyventojų gyvenimo būdą ir juos supančią gamtos aplinką. Agluonėnų etnografinė sodyba yra Gargždų krašto muziejaus filialas. Daugiau informacijos: http://bit.ly/agluonenusodyba

  1. Gižo etnografinė sodyba – čia įkurtas muziejus ir turizmo informacijos centras. Muziejuje įrengta istorinė ekspozicija apie Drevernos laivadirbį ir žveją J. Gižą, pamario kultūros vertybes, žvejybos ir laivadirbystės tradicijas. J. Gižo etnografinė sodyba yra Gargždų krašto muziejaus filialas. Daugiau informacijos: http://bit.ly/jgizosodyba

Drevernos mažųjų laivų uostas – senajame žvejų kaimelyje esantis, vandenų apsuptas uostas. Šiuo metu uoste veikia kavinė, kempingas (18 aštuonviečių medinių poilsio namelių, 22 kemperių aikštelės su prisijungimais prie vandens, elektros, nuotekų), teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, vandens dviračių nuoma. Daugiau informacijos: http://bit.ly/dreverna

Kintų Vydūno kultūros centras ir memorialinis muziejus – įrengtas buvusioje Kintų mokykloje, kurioje 1888–1892 m. mokytojavo žymus Lietuvos filosofas, rašytojas Vilhelmas Storosta – Vydūnas. Čia sužinosite apie Vydūno gyvenimą ir kūrybą, pamario krašto istoriją bei etnokultūrinį paveldą. Daugiau informacijos: http://bit.ly/vydunocentras

Minijos (Mingės) kaimas – vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantis kaimelis unikalus tuo, kad upė, burianti žvejus, čia atstoja gatvę, tačiau jos taip lengvai nepereisi – tilto nėra. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Ir dėl šios priežasties, ir dėl gražaus gamtovaizdžio Mingės kaimą vietiniai vadina mažąja Lietuvos Venecija. Daugiau informacijos: http://bit.ly/mingeskaimas

Ventės ragas (ornitologijos stotis ir švyturys) – tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių, todėl Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m, jo aukštis yra 11 metrų. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Daugiau informacijos: http://bit.ly/ventesragas

Poilsio ir laisvalaikio centras „Ventainė” – tai ramybės oazė ant Kuršių marių kranto vaizdingame Ventės rago pusiasalyje. Galėsite apsistoti viešbutyje arba kempinge, restorane paragauti skanių žuvies ir kitų patiekalų, o vasaros sezonu persikelti į Nidą bei užsisakyti papildomų pramogų. Daugiau informacijos: http://bit.ly/ventaine

Šilutės Hugo Šojaus dvaras – muziejus. Dr. Hugo Scheu – žymus Rytų Prūsijos bei Klaipėdos krašto visuomenės ir kultūros veikėjas, Šilutės dvarininkas, vadinamas Šilutės miesto mecenatu. Dvarui būdingi vėlyvo klasicizmo stiliaus bruožai bei Klaipėdos krašto dekoras. Šilutės miesto perlu vadinamas Hugo Šojaus dvaras laukia jūsų ir kviečia prisiliesti prie Mažosios Lietuvos istorijos. Daugiau informacijos: http://bit.ly/silutesmuziejus

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia – laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių, ji pastatyta 1926 m. pagal architekto K. Gutknechto projektą. Daugiau informacijos: http://bit.ly/silutesbaznycia

 

Maršrutas sukurtas asociacijos „Klaipėdos regionas“ iniciatyva, vykdant tarptautinį projektą „Baltijos jūros turizmo centras“ (Baltic Sea Tourism Center), daugiau informacijos: https://balticsea.travel

Kretingos krašto istoriniais keliais

  • Ketvirtadienis, 08 sausio 2015 09:30

{source}

 

Maršruto ilgis - 78 km

Maršrutą pradėkime nuo Kretingos miesto centro (A) – Rotušės aikštės, kurią puošia Nepriklausomybės paminklas. Paminklas pastatytas 1931 m. (meistras J. Akinskas). Laisvės paminklu vadintas Nepriklausomybės simbolis 1949 m. nuverstas ir paskandintas Akmenos upėje. 1986 m. jo fragmentai rasti Akmenos upėje, o 1990 m. paminklas atstatytas. Šalia esančiame skvere stovi kitas paminklas, kuriame įamžintas Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjo, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (1560–1621) atminimas. Originalus granito paminklas primena didžiulę arką su pravertomis masyviomis metalu dengtomis durimis, ant kurių visu ūgiu iškalta J. K. Chodkevičiaus figūra. Durys simbolizuoja ribą tarp praeities ir dabarties. Duris pravėręs J. K. Chodkevičius tarytum, sugrįžęs iš amžių gilumos, žiūrėtų į savo darbus bei šiandieninę Kretingą. Paminklas atidengtas 2009 m. birželio 12 d. (architektas A. Skiezgelas), minint Kretingos miesto savivaldos 400-ąsias metines.

Akį traukia Pranciškonų ordino vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis (Vilniaus g. 2). Į Kretingą vienuolius pakvietė miesto įkūrėjas J. K. Chodkevičius. Įsikūrę Kretingoje, vienuoliai aktyviai vykdė misionierišką veiklą: lankė parapijos žmones, mokė krikščionybės pagrindų, aiškino tikėjimo tiesas. 1605–1610 m. buvo pastatytas vienuolynas, o 1617 m. baigta bažnyčios statyba. 1619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška pašventino bažnyčią ir suteikė jai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulą. Po didžiuoju altoriumi J. K. Chodkevičius įrengė laidojimo rūsį, kuriame palaidojo savo sūnus Joną Kazimierą ir Jeronimą Krizostomą, seserį, Kuršo kunigaikštienę Kristiną Mariją Farensbach ir žmoną Sofiją Mieleckaitę, greta kurios pasiliko vietą ir sau, tačiau jo valia atgulti amžinam poilsiui Kretingoje liko neįvykdyta.

Susipažinti su Kretingos dvaro istorija ir kultūra, krašto archeologija, numizmatika ir etnokultūra galime aplankę Kretingos muziejų (Vilniaus g. 20) – buvusius grafų Tiškevičių rūmus. Šalia muziejaus įkurtas Tradicinių amatų centras, kuriame yra galimybė išmokti gaminti saldainius, kepti duonos gaminius ir pan.

Pasigrožėję Kretingos miestu, traukime į Nasrėnų kaimą (B), kuriame gimė ir užaugo žemaičių vyskupas, visuomenės veikėjas ir rašytojas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1985). Sustokime šio žymaus žmogaus gimtinėje, kur dabar įsikūręs Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus ir nepraleiskime progos plačiau susipažinti su vyskupo gyvenimu ir veikla.

Iš Nasrėnų kaimo keliaukime Salantų link. Už 3 km nuo Nasrėnų įsikūręs Kalnalio kaimas (C). Čia ant kalno stovi jauki medinė Šv. Lauryno bažnyčia, kurioje 1801 m. buvo pakrikštytas vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. Visai greta galime užlipti į 15 m aukščio apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria kerinti Salanto senslėnio ir Imbarės piliakalnio panorama.

Pavažiavus apie 6 km nuo Kalnalio, mus pasitinka Salantų miestas (D). Jame akį traukia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1906–1911 m., archit. K. E. Strandmanas). Tai viena gražiausių neogotikinių šventovių Lietuvoje. Šalia miesto stūkso legendomis apipintas Gaidžio kalnas su pilkapiais, apeiginiu akmeniu ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia (XX a. 4 deš.). Į pietus nuo Gaidžio kalno stūkso Salantų žydų kapinės, holokausto vieta ir paminklas Lietuvos partizanams.

Salantus garsina šalia miesto, Gargždelės kaime (E) esanti skulptoriaus Viliaus Kazimiero Orvido (1952–1992) sodyba, kuria dabar rūpinasi sesuo Palmyra su vyru Liudviku Beniušiu. Ši sodyba-muziejus po atviru dangumi stebina įdomiais eksponatais: šaknimis į viršų pastatytais senais ąžuolais, ant aukštų kelmų ir kaladžių užkeltomis skulptūromis, įspūdingais akmenimis ir pan.

Iš Salantų patraukiame Grūšlaukės (F) link, kuri nuo šio miesto nutolusi apie 11 km. Čia 1988–1995 m. pastatyta mūrinė Šv. Nepomuko bažnyčia, stovinti pokariu sudegusios senos bažnyčios vietoje. Kapinėse stovi XVIII a. koplyčia, ilsisi žymūs dievdirbiai Antanas Klanius-Klanevičius (1830–1920) ir Juozapas Paulauskas (1860–1945), skulptorius Antanas Mončys (1921–1993), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis Adolfas Kontrimas (1917–2006).

Toliau keliaujame į Darbėnų miestelį (G). Jo centre išliko atnaujinta turgaus aikštė, šalia kurios stovi 1842 m. pastatyta romantizmo epochos Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas, Tremtinių koplytstulpis, paminklas vienuoliui seleziečiui Petrui Perkumui, buvusi NKVD-MGB būstinė, kurioje 1945–1952 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Darbėnų gimnazijoje veikia Rezistencijos muziejus. Šalia miestelio išliko Darbėnų žydų bendruomenės kapinės, trejetas holokausto vietų.

Iš Darbėnų patraukiame atgal Kretingos (H) kryptimi.