Penktadienis 23 birželio 2017
A++
Prisijungti

Prisijungti

Vartotojo vardas
Slaptažodis *
prisiminti mane

Kretingos rajono turizmo informacijos centras

logo naujas
Vilniaus g. 2B, Kretinga
                   Darbo laikas:
                   I-V 8.00-18.00 val.
                   VI-VII 10.00-16.00 val.

Kretingos krašto istoriniais keliais

  • Ketvirtadienis, 08 sausio 2015 09:30

{source}

 

Maršruto ilgis - 78 km

Maršrutą pradėkime nuo Kretingos miesto centro (A) – Rotušės aikštės, kurią puošia Nepriklausomybės paminklas. Paminklas pastatytas 1931 m. (meistras J. Akinskas). Laisvės paminklu vadintas Nepriklausomybės simbolis 1949 m. nuverstas ir paskandintas Akmenos upėje. 1986 m. jo fragmentai rasti Akmenos upėje, o 1990 m. paminklas atstatytas. Šalia esančiame skvere stovi kitas paminklas, kuriame įamžintas Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjo, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (1560–1621) atminimas. Originalus granito paminklas primena didžiulę arką su pravertomis masyviomis metalu dengtomis durimis, ant kurių visu ūgiu iškalta J. K. Chodkevičiaus figūra. Durys simbolizuoja ribą tarp praeities ir dabarties. Duris pravėręs J. K. Chodkevičius tarytum, sugrįžęs iš amžių gilumos, žiūrėtų į savo darbus bei šiandieninę Kretingą. Paminklas atidengtas 2009 m. birželio 12 d. (architektas A. Skiezgelas), minint Kretingos miesto savivaldos 400-ąsias metines.

Akį traukia Pranciškonų ordino vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis (Vilniaus g. 2). Į Kretingą vienuolius pakvietė miesto įkūrėjas J. K. Chodkevičius. Įsikūrę Kretingoje, vienuoliai aktyviai vykdė misionierišką veiklą: lankė parapijos žmones, mokė krikščionybės pagrindų, aiškino tikėjimo tiesas. 1605–1610 m. buvo pastatytas vienuolynas, o 1617 m. baigta bažnyčios statyba. 1619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška pašventino bažnyčią ir suteikė jai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulą. Po didžiuoju altoriumi J. K. Chodkevičius įrengė laidojimo rūsį, kuriame palaidojo savo sūnus Joną Kazimierą ir Jeronimą Krizostomą, seserį, Kuršo kunigaikštienę Kristiną Mariją Farensbach ir žmoną Sofiją Mieleckaitę, greta kurios pasiliko vietą ir sau, tačiau jo valia atgulti amžinam poilsiui Kretingoje liko neįvykdyta.

Susipažinti su Kretingos dvaro istorija ir kultūra, krašto archeologija, numizmatika ir etnokultūra galime aplankę Kretingos muziejų (Vilniaus g. 20) – buvusius grafų Tiškevičių rūmus. Šalia muziejaus įkurtas Tradicinių amatų centras, kuriame yra galimybė išmokti gaminti saldainius, kepti duonos gaminius ir pan.

Pasigrožėję Kretingos miestu, traukime į Nasrėnų kaimą (B), kuriame gimė ir užaugo žemaičių vyskupas, visuomenės veikėjas ir rašytojas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1985). Sustokime šio žymaus žmogaus gimtinėje, kur dabar įsikūręs Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus ir nepraleiskime progos plačiau susipažinti su vyskupo gyvenimu ir veikla.

Iš Nasrėnų kaimo keliaukime Salantų link. Už 3 km nuo Nasrėnų įsikūręs Kalnalio kaimas (C). Čia ant kalno stovi jauki medinė Šv. Lauryno bažnyčia, kurioje 1801 m. buvo pakrikštytas vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. Visai greta galime užlipti į 15 m aukščio apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria kerinti Salanto senslėnio ir Imbarės piliakalnio panorama.

Pavažiavus apie 6 km nuo Kalnalio, mus pasitinka Salantų miestas (D). Jame akį traukia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1906–1911 m., archit. K. E. Strandmanas). Tai viena gražiausių neogotikinių šventovių Lietuvoje. Šalia miesto stūkso legendomis apipintas Gaidžio kalnas su pilkapiais, apeiginiu akmeniu ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia (XX a. 4 deš.). Į pietus nuo Gaidžio kalno stūkso Salantų žydų kapinės, holokausto vieta ir paminklas Lietuvos partizanams.

Salantus garsina šalia miesto, Gargždelės kaime (E) esanti skulptoriaus Viliaus Kazimiero Orvido (1952–1992) sodyba, kuria dabar rūpinasi sesuo Palmyra su vyru Liudviku Beniušiu. Ši sodyba-muziejus po atviru dangumi stebina įdomiais eksponatais: šaknimis į viršų pastatytais senais ąžuolais, ant aukštų kelmų ir kaladžių užkeltomis skulptūromis, įspūdingais akmenimis ir pan.

Iš Salantų patraukiame Grūšlaukės (F) link, kuri nuo šio miesto nutolusi apie 11 km. Čia 1988–1995 m. pastatyta mūrinė Šv. Nepomuko bažnyčia, stovinti pokariu sudegusios senos bažnyčios vietoje. Kapinėse stovi XVIII a. koplyčia, ilsisi žymūs dievdirbiai Antanas Klanius-Klanevičius (1830–1920) ir Juozapas Paulauskas (1860–1945), skulptorius Antanas Mončys (1921–1993), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis Adolfas Kontrimas (1917–2006).

Toliau keliaujame į Darbėnų miestelį (G). Jo centre išliko atnaujinta turgaus aikštė, šalia kurios stovi 1842 m. pastatyta romantizmo epochos Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas, Tremtinių koplytstulpis, paminklas vienuoliui seleziečiui Petrui Perkumui, buvusi NKVD-MGB būstinė, kurioje 1945–1952 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Darbėnų gimnazijoje veikia Rezistencijos muziejus. Šalia miestelio išliko Darbėnų žydų bendruomenės kapinės, trejetas holokausto vietų.

Iš Darbėnų patraukiame atgal Kretingos (H) kryptimi.

Read 3304 times Atnaujinta Ketvirtadienis, 08 sausio 2015 09:44