Šeštadienis 22 rugsėjo 2018
A++
Prisijungti

Prisijungti

Vartotojo vardas
Slaptažodis *
prisiminti mane

Kretingos rajono turizmo informacijos centras

logo naujas
 
Vilniaus g. 2B, Kretinga
Tel. +370 445 73 102
tic@kretingosturizmas.info
Darbo laikas:
I-IV 8.00-17.00 val.
V 8.00-15.45 val.
KRETINGA su sukiu 3

Kretingos miesto maršrutas

  • Antradienis, 23 sausio 2018 09:13
  • Written by

Keliaudami šiuo maršrutu aplankysite svarbiausius Kretingos miesto turistinius objektus, o prie maršruto pateiktame žemėlapyje rasite visas miesto lankytinas vietas.

Keliauti pradėkite nuo Kretingos rajono turizmo informacijos centro (Vilniaus g. 2B). Eikite Vilniaus gatve šiaurės kryptimi link kelio Šiauliai – Palanga.

Kitoje gatvės pusėje išvysite Banko pastatą (Vilniaus g. 1). Tai Buvusio Lietuvos banko pastatas, kuris visada išsiskyrė iš kitų Kretingos miesto statinių – pastatytas ant vaizdingo Akmenos upės kranto bankas traukia akį savo šviesumu, architektūra, išsiskiriančia tarp kitų namų sienų. Banko projektą sukūrė architektas Mykolas Songaila (1938-1939 m.). Banko operacijų salę papuošė dailininko Petro Kalpoko triptikas „Lietuvos pramoninio kaimo peizažas“, „Rytas“ ir „Žvejai“. Šis pastatas vienintelis išlikęs tarpukario bankininkystės istorijos liudytojas Kretingoje. Greta jo įsikūrusi Švenčiausiosios širdies pranciškonių misionierių kongregacija (Vilniaus g. 3). Seserys mokykloje dėsto tikybą, turinčios medicininį išsilavinimą lanko senelius, sergančiuosius neturtingose šeimose. Pagrindinis seserų tikslas – melstis už Gerosios Naujienos pasklidimą po visą pasaulį ir tiesiogiai dalyvauti evangelizacijos veikloje, aktyviai bendradarbiaujant parapijos pastoracijoje, auklėjimo misijoje, globojant apleistus vaikus ir senelius. Ši kongregacija yra daugiatautė.

Vėl perėjus per gatvę, pamatysite paminklą Ambrozijui Jurgiui Pabrėžai – pamokslininkui, botanikui, liaudies gydytojui, kunigui vienuoliui. Monumentas byloja apie kretingiškių dėkingumą didžiajam pranciškonų kunigui už ištartą paguodos žodį ir ištiestą pagalbos ranką vargo ištiktiems žmonėms, už meilę gimtajai kalbai ir kraštui.

Greta stovi Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Bažnyčia ir Mažesniųjų brolių ordino Viešpaties Apreiškimo vienuolynas (Vilniaus g. 2). Su I Šv. Pranciškaus ordino vienuolyno įkūrimu neatsiejamai susijęs ir Kretingos miesto atsiradimas, istorinė raida, katalikybės įsitvirtinimas pajūrio krašte. Žymus Lietuvos karvedys ir Kretingos dvaro savininkas Jonas Karolis Chodkevičius 1602 metais įkūrė Kretingoje bernardinų (pranciškonų observantų) vienuoliją, kuriai patikėjo rūpintis pirmąja Kretingos bažnyčia ir valsčiaus gyventojų sielovada. 1605-1617 m. jiems pastatė Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno statinių ansamblį.

Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Joje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Po centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Reikšminga sakralinė vertybė – XVII a. Šv. Antano altorius ir paveikslas.

Nuo 1912 m. Kretingos vienuolynas buvo Lietuvos pranciškonų dvasinis ir administracinis centras. 1940 m. sovietų valdžia vienuolyną uždarė, tačiau Atgimimo laikais į Kretingą sugrįžę broliai pranciškonai pratęsė misionierišką ir edukacinę veiklą. Pranciškonai suaktyvino miesto gyvenimą rengdami pačią gražiausią miesto šventę – Šv. Antano atlaidus, Kalėdų nakties mišias, poezijos vakarus.

Apėję bažnyčios šventorių, išeikite pro vartelius, pereikite J. Pabrėžos gatvę ir nusileiskite laipteliais prie Lurdo grotos, ji įrengta 1933 metais artėjant Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde 75 metų jubiliejui pagal Prancūzijos Lurdo pavyzdį. Į ją iš Prancūzijos parvežtos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Bernadetos skulptūros bei vanduo iš stebuklingojo Lurdo grotos šaltinio. Priešais grotą pranciškonai įrengė aikštelę, kurią pavadino Šventos Marijos aikšte.

Ant kalvos virš grotos stovi Šv. Antano rūmai (Vilniaus g. 6). Kretingos broliai pranciškonai nusprendė šv. Antano garbei pastatyti jubiliejinį monumentą – misionierius ruošiančią švietimo įstaigą. Šv. Antano rūmų pastatas turi architektūrinę, istorinę bei memorialinę reikšmę. 2003 m. jis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, pripažintas valstybės saugomu objektu, 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu.

Vilniaus gatve keliaukite toliau, kol prieisite Kretingos parapijos senąsias kapines (Vilniaus g. 19A) esančias kairėje kelio pusėje. Jose palaidota daug Kretingai ir Lietuvai svarbių asmenų. Kapinių pietinėje dalyje stovi Šv. Jurgio koplyčia pastatyta apie 1831–1839 m. Čia šarvodavo mirusiuosius, aukojo Šv. Mišias. Šioje koplyčioje buvo balzamuoti 1891 m. mirusio Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus palaikai. 1941 m., apdegus Kretingos bažnyčiai, šioje koplyčioje vyko pamaldos. 1944 m. sovietų armijos artilerija koplyčią sugriovė. Kelis dešimtmečius griuvėsiai buvo apleisti. 1989–1990 m. parapijos tikintieji koplyčią atstatė. Priešais koplyčia įrengtas paminklas lietuvių tautos kančioms atminti, atidengtas 1988 m. lapkričio 1 d. Greta koplyčios yra vienuolio Ambrozijaus Jurgio Pabrėžos kapas ir koplytėlė. Koplyčia ilgą laiką nebuvo tvarkyta profesionalių restauratorių, iniciatyvos imdavosi tik pavieniai meistrai. 2013 m. rudenį restauratoriai sutvirtino įskilusią sieną, atkūrė Švč. Mergelės Marijos paveikslą, atnaujino vieno angelo skulptūrą, nuvalė samanas nuo skulptūrų.

Kitoje Vilniaus gatvės pusėje įkurtos Kretingos parapijos naujosios (II senosios) kapinės (Vilniaus g. 8A, Kretinga). Jos žymios ne tik dėl Kretingai ir Lietuvai svarbių asmenų kapų, bet ir dėl architektūrinio paveldo. Kapinių tvorą bei vartus projektavo lenkų kilmės aukštos klasės architektas Juozapas Padlevskis. Jis Kretingos kapinėms parinko du visiškai skirtingus variantus: kapinių vartus (pietinius) istorizmo stiliaus, o mauzoliejaus (šiaurinius) – neogotikinius, derančius su koplyčios stiliumi. Žymiausias kapinių statinys - Kretingos Grafų Tiškevičių koplyčia. Ją 1893 metais pastatė paskutinis Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945). Raudonų plytų statinį projektavo švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Praeivių žvilgsnius traukianti koplyčia didžiausio visuomenės susidomėjimo sulaukė 2014-ųjų spalį, kai archeologai pastato rūsyje aptiko paslėptus didikų palaikus. Viename betoninių postamentų, kriptoje, buvo užmūryti Žiemos sodo įkūrėjo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) ir jo žmonos Sofijos Tiškevičienės (1837–1919) palaikai. Didikai buvo palaidoti prašmatniuose sarkofaguose.

Toliau keliaukite Vilniaus gatve, kirskite Žemaitės alėją ir eikite kol pasieksite Kretingos muziejų (Vilniaus g. 20). Šie rūmai pastatyti XIX a. 6–8 deš., restauruoti 1972–1988 m. Nuo 1992 m. dvare veikia Kretingos muziejus. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika, senąja liaudies buitimi, Kretingos krašto istorija, šiuolaikinio meno kūriniais. Įstiklintoje oranžerijoje – Žiemos sode – visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai. Tradicinių amatų centre organizuojamos įvairios edukacinės programos.

Dėmesio vertas prieš dvaro fasadą įrengtas fontanas „Mergaitė su vandens skėčiu“. Manoma, kad šį fontaną apie 1910–1912 m., rekonstruodamas gaisro metu nukentėjusius rūmus, nugriovė grafas Aleksandras Tiškevičius ir čia įrengė gėlyną. 2007–2009 m. dvaro fontanas buvo atstatytas. 2016 m. atkurta ir atidengta bronzinė skulptūra, puošusi fontaną.

Pasivaikščiokite po dvaro parką tarp išlikusių šimtamečių ąžuolų, paklajokite liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. Parką puošia Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu – 13 išdėstytų skulptūrų simbolizuoja senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes, svarbias Lietuvos ir Kretingos istorines datas.

Vėl pereikite Žemaitės alėja perėja ties Kretingos ligonine. Parku eikite link Pušyno gatvės, ten rasite įsikūrusius Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Dievo pagalbos seserų pranciškonių namus (Pušyno g. 2, Kretinga). Seserys dalyvauja parapijos veikloje, moko vaikus tikybos bendrojo lavinimo mokyklose. Pagrindinis tikslas – Dievo garbė ir artimo meilės sielos ir kūno gailestingieji darbai, apaštalavimas tarp jaunimo ir suaugusiųjų, katekizacija.

Pasivaikščiokite Pastauninko parko takeliais greta Kretingos vienuolyno tvenkinio, Dupulčio upelio. Parke yra įrengti poilsio suoleliai, vaikų žaidimo aikštelės, riedlenčių rampa. Greta parko yra Kretingos miesto estrada.

Eikite link Rotušės aikštės. Netoliese Kultūros centro stovi paminklas Berekui Joselevičiui, iš Kretingos kilusiam žydų kilmės Abiejų Tautų Respublikos karvedžiui, kovotojui už tautų laisvę. Rotušės aikštėje stovi paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui – Kretingos miesto, bažnyčios, vienuolyno ir mokyklos įkūrėjui.

Jeigu dar turite jėgų, pasukite į Vytauto gatvę, ten įsikūręs buvęs Kretingos milicijos ir KGB poskyris (Vytauto g. 9, Kretinga), kuriame 1944–1952 m. veikusiame milicijos ir MGB (KGB) poskyryje buvo kalinami, tardomi ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę.

Pasukite į dešinę J. K. Chodkevičiaus gatvę, po to vėl į dešinę Kęstučio gatvę ir eikite link Rotušės aikštės. Pakeliui praeisite buvusią Kretingos milicijos būstinę ir areštinę (Kęstučio g. 19, Kretinga), kuri veikė 1945–1947 m., joje buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Netoliese yra gaisrinės pastatas (Kęstučio g. 11, Kretinga) pastatytas 1937–1938 m. miesto savivaldybės lėšomis. II aukšte iki 1944 m. veikė Kretingos miesto valdybos būstinė. Kieme esančiuose pastatuose nuo 1926 m. iki XX a. 6 deš. veikė Kretingos elektros stotis. Kitoje gatvės pusėje stovi raudonų plytų Felikso Janušio ir Liūnės Janušytės namas (Kęstučio g. 12, Kretinga). Čia gyveno vertėjas, istorikas, varpininkas, pirmojo lietuviško spektaklio dalyvis, knygnešys, gydytojas Feliksas Janušis (1867–1920), užaugo rašytoja, vertėja, žurnalistė Liūnė Janušytė (1909–1965). Pastatas pastatytas apie 1910 m. Karo ir pokario metais pastate veikė nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos represinės įstaigos (gestapas, MGB).

Rotušės aikštės kampe stovi Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia (Rotušės a. 8, Kretinga), kuri buvo pastatyta 1896–1899 m. Tai neogotikinė bažnyčia. Pokario metais tapo Žemaitijos evangelikų liuteronų centru. Bažnyčia turi barokinius vargonus, kuriuos 1785 m. pagamino Karaliaučiaus meistras Johanas Proisas, Kretingoje jie yra nuo 1899 m. Šiuos vargonus naudoja koncertuojantys įvairių šalių chorai, tačiau jų būklė reikalauja restauravimo. Bažnyčioje vyksta įvairūs koncertai: vargonų muzikos, chorų, kamerinių ansamblių.

Kretingos miesto Rotušės aikštėje (XVII-XX a. I pusės urbanistinė vertybė) esantis Nepriklausomybės paminklas buvo atidengtas 1931 m. Kretingos šaulių kuopos iniciatyva. Nugriautas 1948 m. Paminklo liekanos 1989 m. rastos prie Akmenos upės ir perduotos Kretingos muziejui. 1990 m. vasario 16 d. atstatytas ir atidengtas naujas paminklas.

Jeigu vis dar turite jėgų, siūlome Birutės gatve nusileisti iki buvusio vandens malūno (Birutės g. 19), kuriame šiuo metu įsikūręs restoranas. Taip pat praeiti Akmenės gatve, kuri alsuoja senamiesčio dvasia. Gatvės gale, pasukę į kairę, pasieksite pėsčiųjų tiltą per Akmenos upę nuo kurio atsiveria nuostabus upės vaizdas. Siūlome perėjus upę Basanavičiaus gatvėje pasukti į dešinę ir aplankyti pirmosios Kretingos bažnyčios vietą menančią Trimituojančio angelo skulptūrą (Basanavičiaus g.). Grįžkite prie tilto ir užkilę į kalną grįšite į Kretingos miesto centrą.

MARŠRUTO ILGIS – ~7 KM

Maršrutas skirtas keliauti pėsčiomis ir dviračiais.

Kelio danga įvairi: asfaltas, trinkelės, žvyrkelis, parko takeliai.