Ketvirtadienis 23 lapkričio 2017
A++
Prisijungti

Prisijungti

Vartotojo vardas
Slaptažodis *
prisiminti mane

Kretingos rajono turizmo informacijos centras

logo naujas
Vilniaus g. 2B, Kretinga
Darbo laikas:
                   I-IV 8.00-17.00 val.
                   V 8.00-15.45 val.

Religinis maršrutas

  • Antradienis, 10 spalio 2017 10:32
  • Written by

Kretingos rajone yra daug religinio paveldo objektų: bažnyčių, koplyčių bei vienuolynų.

Maršrutą išskyrėme į dvi dalis: miesto ir rajono.

KRETINGOS MIESTAS

Kretingos mieste yra daug įvairių religinės paskirties pastatų, nuo vienuolynų iki koplytėlių.

Keliauti pradėkime nuo Rotušės aikštės ir joje esančios evangelikų liuteronų bažnyčios (Rotušės a. 8, Kretinga). Neogotikinė bažnyčia pastatyta 1896–1899 m. Pokario metais tapo Žemaitijos evangelikų liuteronų centru. Evangelikų liuteronų bažnyčia yra savarankiška, santykiai su Ženevoje įsikūrusia Liuteronų sąjunga yra konfederaciniai.

Parapija vienija 400 tikinčiųjų. Čia veikia labdaros organizacija „Sandora“, kuri vykdo įvairius socialinius projektus ir puoselėja evangelišką liuteronišką kultūrą.

Taip pat parapija palaiko glaudžius ryšius su viena Danijos, trimis Vokietijos ir keliomis Amerikos, Švedijos bei Latvijos Dobelės evangelikų liuteronų parapijomis.

Bažnyčia turi barokinius vargonus, kuriuos 1785 m. pagamino Karaliaučiaus meistras Johanas Proisas, Kretingoje jie yra nuo 1899 m. Šiuos vargonus naudoja koncertuojantys įvairių šalių chorai, tačiau jų būklė reikalauja restauravimo. Bažnyčioje vyksta įvairūs koncertai: vargonų muzikos, chorų, kamerinių ansamblių.

Pasukę į Mėguvos gatvę pasieksime Šv. Klaros vienuolyną (Mėguvos g. 34, Kretinga). Tai pirmasis ir vienintelis II Šv. Pranciškaus ordino vienuolynas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Šv. Klaros seserims būdingas kontempliatyvus gyvenimo būdas ir gilus pamaldumas: jų kasdienybė nuo ankstyvo ryto iki vėlumos persmelkta maldos. Klarisės gyvena iš savo darbo ir Dievo malonės, kuri gražiai pasireiškia per geradarius. Su žmonėmis jos bendrauja malda, giesme. Tik dėl būtiniausių reikmių jos gali palikti vienuolyno sienas: kai reikia sumokėti mokesčius, nuvykti pas gydytoją ir panašiai. Prisilaikydamos klauzūros reikalavimų seserys net su atvykusiais aplankyti artimaisiais bendrauja specialioje patalpoje – priimamajame.

Netoliese yra Motinos Teresės seserų vienuolynas (Laisvės g. 30, Kretinga), kurio seserys globoja ir padeda visiems, kurie prarado fizinę ir dvasinę sveikatą. Pagrindinis tikslas - padėti išganyti ir vesti į šventumą neturtingiausius iš neturtingųjų ne tik lindynėse, bet ir visame pasaulyje, juose atpažįstant Dievo paveikslą.

Kiek tolėliau nuo miesto centro, Kretingos stačiatikių kapinėse stovi Šv. Eleuterijaus koplyčia (Dupulčių skg. 5, Kretinga), kuri buvo pastatyta apie 1905 metus. Statybomis rūpinosi Kretingos stačiatikių dvasininkas Nikolajus Vedenskis, kuris vėliau buvo palaidotas šios koplyčios rūsyje.

XX a. pab. keletą dešimtmečių tiek kapinėse, tiek koplyčioje buvo pilamos šiukšlės, girtuokliaujama, deginami laužai. Koplyčia išgrobstyta, išneštos ikonos, žvakidės. Laidojimo rūsys užpiltas statybų atliekomis ir šiukšlėmis.

2003 m. liepos mėn. koplyčia buvo restauruota, o po mėnesio pašventinta.

Grįžkime į Kretingos centrą. Jame yra įsikūrę keli vienuolynai. Vienas jų - Švenčiausiosios širdies pranciškonių misionierių kongregacija (Vilniaus g. 3, Kretinga), kurios seserys mokykloje dėsto tikybą, turinčios medicininį išsilavinimą lanko senelius, sergančiuosius neturtingose šeimose. Pagrindinis seserų tikslas – melstis už Gerosios Naujienos pasklidimą po visą pasaulį ir tiesiogiai dalyvauti evangelizacijos veikloje, aktyviai bendradarbiaujant parapijos pastoracijoje, auklėjimo misijoje, globojant apleistus vaikus ir senelius. Ši kongregacija yra daugiatautė.

Kitoje gatvės pusėje yra įsikūręs Mažesniųjų brolių ordino Viešpaties Apreiškimo vienuolyno ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ansamblis (Vilniaus g. 2, Kretinga), su kurio įkūrimu neatsiejamai susijęs ir Kretingos miesto atsiradimas.

Žymus Lietuvos karvedys ir Kretingos dvaro savininkas Jonas Karolis Chodkevičius 1602 metais įkūrė Kretingoje bernardinų (pranciškonų observantų) vienuoliją, kuriai patikėjo rūpintis pirmąja Kretingos bažnyčia ir valsčiaus gyventojų sielovada. 1605-1617 m. jiems pastatė Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno statinių ansamblį.

Bažnyčioje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, bei drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Po centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Reikšminga sakralinė vertybė – XVII a. Šv. Antano altorius ir paveikslas.

Už bažnyčios perėję į kitą J. Pabrėžos gatvės pusę slėnyje prie Dupulčio upelio išvysime Lurdo grotą (Vilniaus g. 6, Kretinga), kuri Kretingoje buvo įrengta paminėti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde 75 metų jubiliejų.

Netoliese esančių senųjų miesto kapinių yra dar vienas Kretingos vienuolynas - Švč. M. Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija (Pušyno g. 2, Kretinga). Seserys dalyvauja parapijos veikloje, moko vaikus tikybos bendrojo lavinimo mokyklose. Pagrindinis tikslas - Dievo garbė ir artimo meilės sielos ir kūno gailestingieji darbai, apaštalavimas tarp jaunimo ir suaugusiųjų, katekizacija.

Kretingos parapijos naujosiose (II senosiose) kapinėse stovinti neogotikinė Kretingos Grafų Tiškevičių koplyčia (Vilniaus g. 8A, Kretinga) – vienas įdomiausių miesto objektų. Ją 1893 metais pastatė paskutinis Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945). Raudonų plytų statinį projektavo švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas.

Praeivių žvilgsnius traukianti koplyčia didžiausio visuomenės susidomėjimo sulaukė 2014-ųjų spalį, kai archeologai pastato rūsyje aptiko paslėptus didikų palaikus. Šiuo metu koplyčia restauruojama ir duris turėtų atverti 2018 metų pavasarį-vasarą.

Kitoje gatvės pusėje esančių Kretingos parapijos senųjų kapinių pietinėje dalyje apie 1831–1839 m. parapijiečių lėšomis pastatyta akmenų mūro Šv. Jurgio koplyčia (Vilniaus g. 19A, Kretinga).

Šioje koplyčioje buvo balzamuoti 1891 m. mirusio Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus palaikai, 1893 m. perkelti į naujai pastatytos Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus rūsį Kretingos parapijos naujosiose kapinėse.

KRETINGOS RAJONAS

Keliaukime į Kretingos rajoną. Važiuodami Darbėnų kryptimi pasukime į Tūbausių kaimą. Dar neprivažiavę gyvenvietės dešinėje kelio pusėje išvysime vienabokštę mūrinę Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčią (Bažnyčios g. 11, Tūbausiai), kuri buvo pastatyta 1941–1942 metais kunigo Henriko Cirtauto pastangomis pagal inžinieriaus J. Zubkaus projektą.

Šventoriuje stovi koplytėlė ir pora monumentalių kryžių, vienas iš jų skirtas 1948 m. kaime žuvusiems 4 „Kardo“ rinktinės Širvydo kuopos partizanams ir jų ryšininkui atminti.

Apsisukę važiuokime link Dimitravo kaimo. Pravažiavę gyvenvietę ir Tenžės upelį, pasukime miško keliuku į dešinę ir važiuokime laikydamiesi dešinės pusės, taip pasieksime Erškėtyno šaltinio koplyčią (Kadagynų miškas). Šios unikalios sakralinės vietos istorija prasidėjo, kai 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais buvo pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. – daug didesnė mūrinė koplyčia. Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa.

Toliau važiuodami miško keliuku privažiavę sankryžą pasukime į kairę pusę, pasieksime Lazdininkų kaimą, kuriame yra Viešpaties Prisikėlimo koplyčia (Joskaudų g. 13, Lazdininkai) pastatyta 1989–2010 m. Lazdininkų bendruomenės lėšomis.

Važiuokime link Darbėnų.

Miestelio pradžioje įrengtose kapinėje stovi medinė Žemaičių kraštui būdingos sakralinės architektūros varpinė, o centrinėje Darbėnų dalyje stovi Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (Turgaus g. 3, Darbėnai). 1782 m. prie turgavietės iškilo medinė bažnyčia, kuri sudegė per 1831 m. sukilimą. Jos vietoje grafo Juozapo Mykolo Tiškevičiaus lėšomis 1838–1842 m. buvo pastatyta romantizmo laikotarpio architektūros formų akmenų ir tinkuoto mūro bažnyčia, kuriai 1886 m. pristatytas medinis, o 1911 m. – mūrinis bokštas.

Pasukime link Laukžemės, kur apie 1850 m. kunigo Srėbalavičiaus pastangomis buvo pastatyta Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia (Ilgoji g. 12, Laukžemė). Joje yra viena seniausių Lietuvoje medinė skulptūra – Laukžemės Madona, o vieną altorių puošia 1729 m. tapytas Marijos Škaplierinės paveikslas.

Toliau važiuokime link Naujosios Įpilties. Greta Skuodo kelio stūkso Naujosios Įpilties alkakalnis, vadinamas Alkos kalnu. Jo viršūnėje stovi medinė Naujosios Įpilties koplyčia, keletas koplytėlių ir kryžių. Pasakojama, kad ant Alkos kalno senovėje veikė pagonių šventykla, o šalia plytėjo šventasis miestas. Vėliau šventykla prasmegusi skradžiai žemę, o miestas sunykęs. Nuo seno ant alkakalnio gyventojai renkasi gegužinių pamaldų, stato jame koplytėles ir kryžius, o 1924 m. pastatė koplyčią.

Pasukime į Salantų pusę. Pakeliui sustokime prie Grūšlaukės kapinių, kuriose stovi Grūšlaukės kapinių koplyčia (Peldžių g. 7, Grūšlaukė) su 1749 metų sienine tapyba.

Netoliese stovi ir 2000 metais pastatyta Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (Darbėnų g. 29, Grūšlaukė).

Atvykę į Salantus būtinai aplankykime Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią (Dariaus ir Girėno g. 10, Salantai). Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1630 m., antroji – 1724 m.

Jos vietoje 1906–1911 m. parapijiečių ir klebono P. Urbanavičiaus iniciatyva iškilo dabartinė neogotikinė, dvibokštė, raudonų plytų mūro bažnyčia, kurią projektavo architektas K. E. Strandmanas.

Bažnyčios kairiosios navos altoriuje kabo XVII a. I pusėje tapytas ir stebuklinga galia garsėjantis Švč. Dievo Motinos paveikslas, kurį tikintieji papuošė ornamentuotu tauriųjų metalų aptaisu.

Netoliese Salantų esančiame Žvainių kaime ant kalvos stovi 1911 metais statyta Gaidžio koplyčia (Žvainiai). Toje vietoje, pasak legendų ir padavimų, stovėjusi senoji Skilandžių (Salantų) bažnyčia, kurią sudeginę kryžiuočiai. Ši kalva tokį vardą gavusi, esą, todėl, kad seniau praeivius vakarais baidydavęs iš jos sklindantis šaižus gaidžio giedojimas. Jis nurimęs tik pastačius ant kalvos koplyčią.

Važiuokime link Kartenos ir būtinai aplankykime Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčią (M. Valančiaus g. 12, Kalnalis), kurioje 1801 m. buvo pakrikštytas vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875).

1883 m. bažnytėlei sudegus, 1884 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Virš bažnyčios ir varpinės kyla ornamentuoti, ažūriniai kryžiai – XIX a. kryždirbystės paminklas.

Kūlupėnuose, vaikų darželio patalpose, 1993 metais buvo įrengta ir konsekruota koplyčia. 2003 m. architektas Leonas Laimutis Mardosas parengė Kūlupėnų Šv. Motiejaus bažnyčios (Mokyklos g. 2A, Kūlupėnai) projektą, kurį bendruomenė įgyvendino 2006–2014 m.

Kartenos miestelyje pirmoji bažnyčią buvo pastatyta 1634 metais. 1764 m. pastatyta nauja bažnyčia, kuri 1873 m. sudegė. Jos vietoje apie 1875 m. iškilo dabartinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Plungės g. 4A, Kartena) – vienintelis rajone medinis neobarokinis sakralinis pastatas. Bažnyčią puošia meniška sakykla su evangelistų skulptūromis, o choro balkone stovi 1774 m. pastatyti vėlyvojo baroko – klasicizmo stiliaus vargonai.

Kartenos kapinėse (Kretingos g., Kartena) yra išlikusi koplyčia ir pora koplytėlių.

Toliau važiuokime Šiaulių kryptimi ir pervažiavę Minijos upę pasukime keliuku į dešinę, privažiavę kelio galą vėl pasukime į dešinę, pravažiavę siaurą medžių juosta siauru keliuku pasukę dar kartą į dešinę pusę nuvingiuosime iki Abakų Lurdo grotos (Abakai 2). Šią grotą 1921 m. įrengė kaimo vienišius Kazimieras Navirauskas, atsidėkodamas už tai, kad gyvas ir sveikas grįžo iš Pirmojo pasaulinio karo fronto.

Šalia nuo seno stebuklinga gydomąja galia garsėjančio šaltinio jis išmūrijo akmeninę grotą ir pastatė medinę koplyčią. Jam talkinęs Kartenos klebonas iš Prancūzijos Lurdo parvežė Švč. Lurdo Marijos, o iš Švėkšnos bažnyčios šventoriaus – Kristaus su kryžiumi skulptūrą.

Apsisukę ir žvyrkelyje pasukę į dešinę, pasieksime Budrių kaimą, kuriam stovi 1903 metais pastatyta Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (Bažnyčios g. 5, Budriai). Bažnyčia medinė, istorizmo laikotarpio stiliaus, neogotikos ir pasaulietinės kurortų architektūros, su atviru bokšteliu ir apside.

Toliau važiuodami tuo pačiu keliuku pasieksime Mikoliškių kaimą su Šv. Juozapo bažnyčia (L. Bronišo g. 1, Mikoliškiai). Ši medinė, stačiakampio plano, vienbokštė bažnyčia pastatyta 1910–1911 m.

Šiek tiek grįžę atgal prieš Žutautų kaimą pasukime į kairę pusę link Baublių, važiuokime link Raguviškių, o ten pasukime į kairę Jokūbavo kaimo link.

Jokūbave stovi 1991–1996 metais statyta tinkuoto mūro, vienabokštė, stačiakampio plano, vienanavė Šv. Mergelės Marijos bažnyčia (Raguvškių g. 8, Jokūbavas). Jos šventoriuje 2004 m. pastatytas kryžius 1948 m. Jokūbave žuvusiems „Kardo“ rinktinės štabo inspektoriui Petrui Benečiui ir dviem Vigimanto (Gargždų) kuopos partizanams atminti.

MARŠRUTO ILGIS MIESTE – 8 KM

MARŠRUTO ILGIS RAJONE – 120 KM

Maršrutas skirtas keliauti automobiliu, pėsčiomis ir dviračiais.

Kelio danga įvairi: asfaltas, žvyrkelis, miško takai.

 

Šv. Jokūbo kelias Kretingos rajone

  • Trečiadienis, 26 balandžio 2017 09:39
  • Written by
  Ne tik visa Europa, tačiau ir Lietuva yra apsupta Šv. Jokūbo piligriminiais keliais. Vienas iš Lietuvos kelių - Šv. Jokūbo žiedas veda ir pro Kretingos rajoną. Keliaujant nuo Plungės rajono, jis eina pro Kartenos miestelį, Kretingos miestą ir suka link Klaipėdos miesto. Šiame maršrute galite aplankyti kelias į Šv.…

Piliakalnių maršrutas

  • Pirmadienis, 30 sausio 2017 13:55
  • Written by

Maršruto ilgis apie 110 km

Seną Kretingos krašto istoriją mena piliakalniai, ant kurių stovėjo kuršių pilys, sudegintos kryžiuočių XIII a. Kretingos rajone skaičiuojama virš 20 piliakalnių. 2017-ieji – piliakalnių metai, todėl siūlome aplankyti žymiausius Kretingos rajono piliakalnius.
Kelionę pradėkime nuo Andulių-Ėgliškių piliakalnio komplekso (A), kuris įkurtas Dangės ir Šaltupio santakoje įsiterpiančioje aukštumoje. Piliakalnis, įrengtas aukštumos pakraštyje, apjuostas plataus gynybinio pylimo, o į vakarus nuo jo, už iškastos griovos, išlikęs kyšulys, vadinamas Perkūno kalnu. Pasakojimai mena, kad čia buvusi pagonių šventykla, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo apeiginis akmuo, vadinamas Apierų akmeniu.
Piliakalnis datuojamas X–XIII a. Jame lokalizuojama 1253–1290 m. minima Kretingos pilis. Manoma, kad ant Perkūno kalno prieš kryžiuočius sukilę kretingiškiai 1253 m. paaukojo savo dievams į nelaisvę paimtą Klaipėdos pilies komtūrą. Keršyjant už tai kryžiuočiai pilį su jos gynėjais netrukus sudegino.
Į rytus ir šiaurę nuo piliakalnio plyti II–XIII a. kapinynas ir I tūkst. pr. Kr. II pusės pilkapiai.
Nuo Andulių piliakalnio trauksime link Kartenos miestelio, kuriame stūkso Kartenos piliakalnis (B). Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Piliakalnis datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras.
Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenā!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.
Salantų regioninio parko iniciatyva 2012 m. ES struktūrinių fondų lėšomis piliakalnis ir jo aplinka sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą sujungė žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,8 kilometro. Romantiškas pasivaikščiojimas gamtoje, tai viskas, ko reikia, kad visiškai atitrūktumėme nuo kasdienybės ir gerai pailsėtumėme.
Pasigrožėję Kartenos kraštovaizdžiu, keliaujame į netoliese esantį pažintinį taką Šilpelkės miške. Jis prasideda prie Dauginčių Maro kapelių, kuriuos ženklina monumentalus kryžius ir pora koplytėlių. Greta pažintinio tako rasime Dauginčių piliakalnį (C). Takas kyla aukštumos šlaitu ir veda iki vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 m, o aukštis – iki 22 m. Nuo jos atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Karteniškiai šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.
Visai netoliese, Gintarų kaime, stūkso Gintarų piliakalnis-dvarvietė (D), vadinama Vyšnių kalnu. Piliakalnis naudotas I–VI amžiuje. Jį nuo aukštumos saugojo pora gynybinių pylimų, sutvirtintų akmenimis ir medinėmis užtvaromis. XVI amžiuje ant piliakalnio buvo pastatytas Kartenos dvaras, kurį supo 3 tvenkiniai. Dvaras sudegė XVII a. viduryje, per karus su švedais. Pasakojama, kad Kartenos ponas labai mėgo vyšnias ir pasodino didelį sodą. Dvarui sudegus, sodas išliko ir kiekvieną pavasarį baltais žiedais papuošdavo kalvą. Kitas padavimas byloja, kad švedams užpuolus dvarą, gražuolė pono duktė pasislėpė lobių rūsyje, kuriame liko gyva palaidota po rūmų griuvėsiais. Ją išvaduoti galima tik sykį per 300 metų.
Piliakalnio aikštelės krašte, ties pylimu sukurta kompozicija iš ratu sudėtų didelių akmenų. Nuostabus piliakalnis – tikras Lietuvos Stounhendžas. Ratu išdėlioti didžiuliai rieduliai, jų yra 19, o centre ant pačio didžiausio stovi paminklas (pastatytas 2003 m. minint Kartenos 750 metų sukaktį). Prie paminklo sumūrytas nedidelis aukuras su apvalia duobute.
Iš Gintarų kaimo keliaukime Salantų miesto link prie Imbarės piliakalnio (E). Piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. II pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Piliakalnyje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Padavimai mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta, kai motina užkeikė (žem. inbarus) dukrą už tai, kad ši pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį.
Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis ES struktūrinių fondų lėšomis 2012–2013 m. sutvarkytas ir pritaikytas turistams lankyti.
Kelionę tęsime link Senosios Įpilties (F), kurioje archeologijos paminklų kompleksą sudaro net 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo.
Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, o atokiau nuo jo, prie Šventosios upės yra Karo kalno piliakalnis. Netoli Pilies kalno, Šventosios šlaite, išliko Karių kapeliais vadinamas kapinynas, o šalia Marijos kalnelio, prie Graistupio, kyšo Aukuro akmuo, iš po kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis. Šioje vietoje stovėjo 1253–1291 m. minima Impilties pilis.
Pasivaikščioję piliakalnių apsuptyje sukame link Kretingos. Aplankome Negarbos piliakalnį (G) – vieną gražiausių ir labiausiai įtvirtintų rajono piliakalnių. Dėl savo ypatingos formos, primenančios dubenį (žem. bliūdą), pavadintas Bliūdkalniu. Datuojamas I–XIII a. Ant piliakalnio stovėjusi 1253 m. minima kuršių Nebargės (Negarbos) pilis. Pasakojama, kad kas 300 metų prie piliakalnio pasirodo užburta kalno mergina, maldaujanti ją išvaduoti nuo užkeikimo: tereikia pabučiuoti siaubingą rupūžę, kuri nuo kiekvieno bučinio pučiasi ir darosi dar baisesnė. Merginos prašymą vykdyti ėmėsi ne vienas drąsuolis, tačiau niekam taip ir nepavyko užduoties įvykdyti iki galo.
Prieš grįžtant į Kretingą, siūlome aplankyti netoliese esantį Rūdaičių piliakalnį (H), įrengtą Žibos upelio pakrantės aukštumoje.
Apie Rūdaičių piliakalnį pasakojama, jog prie jo vaidendavosi, vietos gyventojai matydavę per Žibos upelį brendantį milžinišką vyrą. Taip pat kalbama, jog senais laikais ant kalvos stovėjęs dvaras, kuris su visais gyventojais nugrimzdęs į žemę.
Pateiktame maršruto žemėlapyje pažymėti ir kiti Kretingos rajono piliakalniai. Kai kurie jų yra apleisti ir sunkiai pasiekiami, kiti smarkiai suardyti žemės ūkio veiklos. Tačiau jeigu esate ištroškę nuotykių, siūlome surasti ir aplankyti visus Kretingos rajono piliakalnius.

Kretingos krašto istoriniais keliais

  • Ketvirtadienis, 08 sausio 2015 09:30
{source}   Maršruto ilgis - 78 km Maršrutą pradėkime nuo Kretingos miesto centro (A) – Rotušės aikštės, kurią puošia Nepriklausomybės paminklas. Paminklas pastatytas 1931 m. (meistras J. Akinskas). Laisvės paminklu vadintas Nepriklausomybės simbolis 1949 m. nuverstas ir paskandintas Akmenos upėje. 1986 m. jo fragmentai rasti Akmenos upėje, o 1990 m.…

Kultūrinis maršrutas

  • Šeštadienis, 21 birželio 2014 18:13
  • Written by
    Maršruto ilgis –apie 85 km Kretingos miestas (A) . Čia galime pasivaikščioti po miesto centrą – Rotušės aikštę, kurią puošia Nepriklausomybės paminklas (meistras- Jonas Akinskas), paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui (architektas Adomas Skiesgelas), o šalia aikštės 1896-1899 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Kretinga išsiskiria didžiuliu Pranciškonų ordino vienuolyno ir…