Andulių-Ėgliškių piliakalnio kompleksas stūkso į Dangės ir Šaltupio santaką įsiterpiančioje aukštumoje. Piliakalnis, įrengtas aukštumos pakraštyje, apjuostas plataus gynybinio pylimo. Į vakarus nuo jo, už iškastos griovos, išlikęs kyšulys, vadinamas Perkūno kalnu. Pasakojimai mena, kad čia buvusi pagonių šventykla, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo apeiginis akmuo, vadinamas Apierų akmeniu.Piliakalnis datuojamas…

Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Legenda mena, kad…

Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. II pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Piliakalnyje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Padavimai mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo…

Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksą sudaro 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo. Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, o atokiau nuo jo, prie Šventosios upės yra Karo kalno piliakalnis. Netoli Pilies kalno, Šventosios šlaite, išliko Karių kapeliais vadinamas kapinynas, o šalia Pilalės (Marijos kalnelio), prie Graistupio,…

Negarbos piliakalnis – vienas gražiausių ir labiausiai įtvirtintų rajono piliakalnių, įrengtas Tenžės upelio pakrantėje, aukštumos pakraštyje, aplinkui apjuostas aukšto ir plataus gynybinio pylimo. Dėl savo ypatingos formos, primenančios dubenį (žem. bliūdą), pavadintas Bliūdkalniu. Datuojamas I–XIII a. Ant piliakalnio stovėjusi 1253 m. minima kuršių Nebargės (Negarbos) pilis. Pasakojama, kad kas 300…

Piliakalnis naudotas I–VI amžiuje. Jį nuo aukštumos saugojo pora gynybinių pylimų, sutvirtintų akmenimis ir medinėmis užtvaromis. Papėdėje iki XII a. veikė kapinynas. XVI amžiuje ant piliakalnio buvo pastatytas Kartenos dvaras, kurį supo 3 tvenkiniai. Prie tvenkinių stovėjo vandens malūnas. Manoma, kad šalia dvaro iškilo rašytiniuose šaltiniuose minima evangelikų reformatų bažnyčia.…

Dauginčių II piliakalnis, vadinamas Pilale, rečiau – Mėnulio kalnu, spėjamas piliakalnis, esantis Minijos kairiajame krante, Šilpelkės miške. Tai Minijos vingio kairiojo kranto slėnyje stūksanti 70 m ilgio kalvos ketera.Istorinių ir archeologinių duomenų apie kalvą nėra. Piliakalniui būdingų gynybinių įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio nepastebėta.2003 m. Salantų regioninio parko direkcijos lėšomis pastatytas…

Dauginčių piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilimi, įrengtas Minijos kairiajame krante, aukštumos kampe, įsiterpiančiame į santaką su Slinkupio upeliu, apaugęs pušų jaunuolynu. Iš pietų ir rytų jį juosia Slinkupio, iš šiaurės – Minijos slėniai.Piliakalnis datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr. Ant jo tais laikais stovėjo medinė pilaitė.2002 m. Salantų regioninio…

Rūdaičių piliakalnis, vadinamas Pilale, įrengtas Žibos upelio pakrantės aukštumoje. Datuojamas I tūkst.–XIII a. Piliakalnis stipriai apardytas arimo ir trianguliacijos bokšto apkaso, apkasų, apaugęs lapuočiais medžiais.Apie Rūdaičių piliakalnį pasakojama, jog prie jo vaidendavosi, vietos gyventojai matydavę per Žibos upelį brendantį milžinišką vyrą. Taip pat kalbama, jog senais laikais ant kalvos stovėjęs…

Rūdaičių alkakalnis, vadinamas Alkos kalnu, įrengtas apylinkėje dominuojančios aukštumos viršūnėje. Pasakojama, kad ant kalno augo keli ąžuolai, o tarp jų stovėjo iš akmenų sukrautas aukuras, kuriame degė šventoji ugnis. Esą nuo Alkos kalno žyniai stebėdavo vasaros saulėgrįžą: rytą saulė teka per Negarbos kalną, o leidžiasi per Rūdaičių piliakalnį. Seniau kalvą…