Sūdėnų akmuo su dubeniu guli Kulšės upelio dešiniajame krante, kelio į Senąją Įpiltį dešinėje pusėje. Jis aptašytas, suapvalintas, su plokščiadugniu dubeniu. Padavimai pasakoja, kad tai pagoniškų laikų aukuras, ant kurio baudžiavos laikais Laukžemės dvarininkai kapodavo darbui nebetinkančių baudžiauninkų galvas. Adresas: Sūdėnų g. 2, Sūdėnų k., Darbėnų sen., Kretingos r.

Naujosios Įpilties alkakalnis, vadinamas Alkos kalnu, stūkso prie Skuodo kelio esančioje moreninėje kalvoje. Jo viršūnėje stovi medinė koplyčia, keletas koplytėlių ir kryžių.Pasakojama, kad ant Alkos kalno senovėje veikė pagonių šventykla, o šalia plytėjo šventasis miestas. Vėliau šventykla prasmegusi skradžiai žemę, o miestas sunykęs. Nuo seno ant alkakalnio gyventojai renkasi gegužinių…

Pelėkių akmuo su dubenėliais, vadinamas Velnio akmeniu, guli aukštumos viršūnėje, atokiau į rytus nuo Sūdėnų akmens ir į pietryčius nuo kelio į Senąją Įpiltį. Akmuo, geologinis ir kultūros paminklas, pailgas, 5,8 x 4,3 m dydžio, plokščiu paviršiumi, kuriame išgludinta apie 90 nedidelių, 3–4,5 cm skersmens duobučių. Seniau iš po akmens…

Kartenos piliakalnio papėdėje – Kūlupio ir Minijos santakos slėnyje stūkso Kartenos akmuo, vadinamas Laumės kūliu su Karvės (Velnio) pėda. Vietos gyventojams kūlis žinomas nuo seno. Padavimai mena, kad žmonės prie (ant) akmens matydavę naktį, ar net dieną, drabužius velėjančias laumes, o kitąsyk samdinė merga prie jo išvydusi kareivį, kuris išnykęs…

Alkos alkakalnis, vadinamas Alkos, Šventimų kalnu. Tai ledynmečiu suformuota didžiulė kalva, stūksanti pelkėtame Erlos upės senslėnyje. Pasak padavimų, kalnas senų senovėje buvęs sala, apsupta ežero, kuris vėliau užako ir pavirto pieva. Pasak kitų, kalną supylę švedai, kurie čia apsigyveno ir plėšikavo. Aiškinama, kad Alkos vardas atsiradęs dėl to, kad čia…

Raguviškių akmuo, vadinamas Balnakūliu. Akmuo yra 3,4 m ilgio, 0,7 m pločio ir iki 1,5 m aukščio. Ties viduriu yra įdubimas, suteikiantis akmeniui balno formą. Padavimai mena, kad ant akmens „jojęs“ velnias, bet paskui, metęs jį, paliko; taip pat kad Napoleono kareiviai traukdamiesi užkasė po akmeniu pinigų, kuriuos praeiviai dažnai…

Tyrinėjimų metu nustatyta, kad Padvarių pilkapių išlikusioje dalyje žmonės buvę pradėti laidoti dar II a. pr. Kr. ir laidoti iki I a. po Kr. pab. Pilkapis vertingas ne dėl radinių gausumo, bet dėl jo senumo ir gerai išlikusių akmenų konstrukcijų įdomumo. Žmonių pasakojimu, pilkapiuose esą palaidoti milžinai – nepaprastai stiprūs,…